Kiekvienas renginys turi savo unikalų toną, temą ir nuotaiką, tačiau visi iki vieno turi bendrą tikslą – sukurti linksmą atmosferą. Kaip kozirį, padedantį įsibėgėti ir pažinti vieniems kitus, naudoju jau išpuoselėtą perliuką – roast’us. Ką tai reiškia?
Įprastai roast’ai asocijuojasi su itin kandžiais juokeliais, pašiepimu ar net pažeminimu prieš auditoriją. Tačiau mano roast’ai – tai visai kas kita. Šią renginio dalį kruopščiai suderinu su užsakovais, juokelius kuriu pagal jų pateiktą informaciją ir gludinu iki geriausios versijos. Roast’inu tik tuos, kurie jaučia humoro jausmą ir tikrai supranta, kad tai – šmaikštūs, tačiau nežeidžiantys juokai. Ir svarbu paminėti, kad juose nėra užmaskuoto pykčio, o tik geriausi prisiminimai, feilai, įvykiai ar išskirtinumai. 
Nors gali atrodyti, kad roast’ai yra rizikingas elementas, aš juos naudoju atsakingai – atsižvelgdamas į tai, ko nori ir nenori užsakovai. Mano tikslas – įpūsti gyvybės į publiką ir sukurti linksmą nuotaiką, kuri padėtų, kad renginys su manimi taptų nepamirštamas.
Oi dar nepaminėjau, kad po šios dalies pertraukų metu atsiranda apie ką pasijuokti visiems. Patikrino jau keli šimtai renginių dalyvių. Pylos negavau… nu gerai, gal šiek tiek 
Taigi, mano nuomone, svečių roast’inimas, jei jis atliekamas saikingai ir atsakingai, yra labai gera programos detalė, kuri kuria linksmą ir atpalaiduojančią atmosferą.
